Jau nuskardėjus trimitams, staiga visi išgirdo žavingą giesmę, plonytėlį balsą, gražų, saldų, siekiantį pačią širdį.

Abi pusės nuščiuvo, sukluso. Visi ištempė ausis. Ir niekam nebeliko noro kautis, kiekvienas pajuto savyje broliškumo dvasią ir tokį lyg troškimą apkabinti savo priešą.