Tos mokslo valandos ko nenuvarydavo šokių mokytoją į kapus, bet taleris, kurį jam visados gražiai išmokėdavo, ir geras vynas, kuriuo jį vaišindavo senis anglas, darė tai, jog jis vėl ateidavo, nors kas dieną tvirtai nuspręsdavo į tuos namus daugiau nebevaikščioti.

P.S. Visiems savo nuostabiems buvusiems mokytojams, mokytojams, kurie vis dar moko nuostabių dalykų mus suaugusius, mokydami mūsų vaikus, ir mokytojams, su kuriais augame drauge, dėkojame ir linkime drąsiai ir šmaikščiai gyvenimui tarti TAIP!