Kitas moteris tie rūstūs žodžiai įbaugintų ir atgrasytų. Kita iš puikybės arba apmaudo gal atšaltų nuo tokio pikčiurnos vyro. Bet ne tokia buvo grafo pati. Ji vis mylėjo vyrą, savo balta, gražia ranka glostė raukšles ant tamsios kaktos, juo rūpinosi ir gerbė. Ir kai po kelerių metų jai gimė sūnus, nenustojo mylėti ir vyrą, rūpindamasi vaiku, nepamiršo ir tėvo.