Žolinėjame vakar po laukus su mažosiomis, ir nei iš šio, nei iš to, septynerių vyresnėlė susirūpina:

- Mamyte, bet aš nesuprantu „labai daug pasakų prasmių“, - įtempiu iš netikėtumo ne tik ausis, - pirma, - kodėl, jauniausioji dukra visada pasakose būna gražiausia, antra, - kodėl jauniausias sūnus visada gauna žirgą nuvargėlį, kuris, pasirodo būna pats stipriausias ir dar stebuklingas, ir trečia, - kodėl jauniausias brolis visada išsirenka jauniausią seserį.

Čia pribėga mano penkiametė jaunėlė. Klausiu, gal ji galėtų padėti sesei surasti prasmes. „Aišku“, - trumpai tarsteli ši:

- Jaunėlė gražiausia todėl, kad ji pati „vargšiausia“, jai viskas paprastas nuo sesių atlieka, sesėms tėvas visko priperka, o jos dovanos neradęs namo važiuoja... Todėl rašytojai ir parašo, kad ji gražiausia yra. Jauniausio sūnaus žirgas nuskuręs būna todėl, kad ir jam po brolių, didesnių ir greitesnių, tik toks lieka, bet už tai jis nepaprastas, nors toks atrodo. O jauniausias sūnus jauniausią mergelę išsirenka todėl, kad jie vienodo ūgio, - paaiškina mano jauniausioji... Štai taip.

Pelyno, kurio ieškojome neradom, bet gerai, kad bent jau prasmes aptikom...

O ką manote, Jūs, suaugusieji pasakų mėgėjai?