Anot Leonardo Saukos, kitados, kai pasakos visuomenėje tarnavo kaip taisyklių rinkiniai ir moralės kodeksai, jų įtaigą didino sekimui pasirinktas tamsus paros metas arba vėlyvi rudens ir žiemos vakarai.

Kaip tik toks tamsus greit užgęstančiomis dienomis, bet nešantis šviesos sulaukimo, kaip ir pasaka, viltį yra gruodžio mėnuo. Tarsi žinodamas visus geriausius savipagalbos, dvasios stiprinimo ir gaivinimo receptus, Prienų sveikos gyvensenos klubas "Versmenė" artėjančių šv. Kalėdų nuojautą priartinti patikėjo sumanymui Pasakos augimui.

Kuo ypatingas buvo šis susitikimas?

Moteriškas sveikuoliškai nusiteikęs sambūris nė kiek nestebino savo taikliomis įžvalgomis, tarsi pasakos veikėjų išgyvenama artuma miškui, ar naujais, netikėtais pastebėjimais. Jų visada išgirsi prakalbinęs moterį (ponia Daina, beveik du šimtai žmonių skaitė tą pasakos ištrauką, bet jūs pirmoji į ją pažvelgėte dar ir politologo žvilgsniu). Tačiau išskirtinai sužavėjo draugėn susibūrusių žmonių vienybė. Kiek daug gerų žodžių pasakėtė vienos apie kitas, mielos sveiko gyvenimo, o dabar ir pasakų mylėtojos! Kad ir kaip to siektume, taip tikrai būna ne kiekvienoje bendruomenėje. Ar yra kokia paslaptis, padedanti susigyventi, ar didelę tarpe jūsų tvyrojusią darną turėtume aiškinti žodžio "sveikas" - "pilnas, vientisas" etimologija?..

Ir dar  - tikrai nesitikėjau atrasti tiek daug poetiškų sielų vienoje vietoje, užsiėmimą vertininančių kūrėjų citatomis "Rodos nieko čionai nėra, o visko tiek daug (A. Ruseckaitė)", arba savo didelį kūrybinį pradą liejančių sentencijomis čia ir dabar: "iš mažo pasakos pumpuro užauginti visą išminties medį gali žmogus, kuris į mišką eina, kaip į sakralią erdvę" (Miškininkė Janina). Dėkoju, brangi Janina, jei tai komplimentas man. Aš jaučiu, kad puikiausios tų pumpurų puoselėtojos esate kiekviena iš jūsų! Ir ačiū Jums už tai!