Pradžioje buvo plokštelės. Daug plokštelių. Alytaus kraštotyros muziejaus parodoje „Kaip lapė vilką apgavo. 33 apsisukimų per minutę greičiu“, į kurią dar surįšiu su savo mažaisiais. Nes apdairiai pateikti eksponatai bus saugūs nuo tiesiamų rankelių, norinčių „pačiupinėti“ pasakas. Taigi ir mano kultūrinis žingeidumas plius motiniška ramybė laimės rezultatu 1:0. Ačiū už tai parodos rengėjui Artūrui Balčiūnui. Mamos ir tėčiai, suskubkite, iki birželio 19 d. paroda dar veiks!

O po to buvo asmenybės ugdymo užsiėmimas pasakų pagrindu „Pasakos suaugusiems: pasaulio išminties ir dvasinio augimo lobynas“.

Ir žinote, ką? Pagalvojau, kad apie šimtaprocentinio dalyvių skaičiaus Dzūkijos sostinėje sulaukusį užsiėmimą lai kalba jūsų įspūdžiai.

Esu laiminga, ir dar vis išgyvenu to ketvirtadienio akimirkas. Man buvo didelis džiaugsmas susitikti ir dalintis savo atradimais su jumis, mieli pasakų ir savo gyvenimų bičiuliai. Gera, kad tos trys, pradžioje gąsdinusios jus valandos, ne tik neprailgo, bet pasirodė per trumpas laiko tarpas prasmingam pasakų kelio savo gyvenimams pritaikymui. Esu sujaudinta, jei sakote, jog jus įkvėpiau. Smagu girdėti apie ketinimus įvesti naują - pasakų su vaikais (ne vaikams) skaitymo – tradiciją, kitą kartą atsivesti savo artimą, ar jaučiantis jus įgijus paprastus, be ne prastus įrankius „pasireguliuoti“ savo būtį. Man labai svarbi jūsų (profesionali?) palanki nuomonė dėl užsiėmimo struktūros, komunikavimo būdo. Gera, jei mano laikysena, iškalba, humoro jausmas bei užsidegimas paliko jums teigiamą įspūdį. Malonu žinoti, jog nuostabiai praleidote laisvalaikį, kaip ir jus manant, mane spinduliuojant šilumą. Tikrai nekarščiavau .

Ačiū jums, atviri, bendraujantys, viltingi, rūpestingi, kantrūs, jautrūs, valiūkiški, vikrūs ir vėluojantys, laimės, esmės, grožio ir ramybės ieškotojai, už vakarui su pasakomis skirtą jūsų laiką. Tikiuosi grįžę namo jau visai vakarop, nupjovėte, kaip žadėjote, tik gyvatvorę, o tvorą temstantį vasaros vakarą įžiūrėjote ir palikote savo vietoje. Pažadu kalbėti lėčiau, o apie užsiėmimų ilginimą privalau susimąstyti darkart, tai jau ne pirmas toks pasiūlymas. Medžiaga paruošta, noro irgi yra daug. Tad, kada ir kur renkamės?  Lauksiu jūsų minčių.

Bet nereikia įstrigti praėjusioje dienoje. Juk dieną keičiantis vakaras, šį - naktis, o rytas - naują dieną, skatina judėti į priekį. Todėl naujos mintys, sumanymai ir idėjos jau pamažu kirba. Netrukus po užsiėmimo sulaukiau naujų, įdomių ir prasmingų kvietimų ateičiai. Gal tai buvo jūsų nuopelnas? Bet kokiu atveju, ačiū.

Iš visos širdies dėkoju Alytaus kraštotyros muziejui už didelę dzūkišką širdį, svetingumą, organizuotumą, tobulai žmonių susiėjimui tinkamą aukščiausios kokybės jaukią, dvasingą bei patogią erdvę ir visiems linkiu pasakiško gyvenimo. Tik jūs geriausiai žinote, koks jis gali būti.

P.S. Kaip kad nerimavau, į Vilnių nenuvažiavau, nepasiklydau ir kelių mazge radau tinkamą išvažiavimo kryptį. Bet gal nuvažiuosi kada ir ten 

Nuoširdžiai Jūsų - Akvilė