Visą rudenį kiekvieną savaitę jūsų dėmesiui pateikdavome pasakų žinutes, 

kurias komentuodami galėjote laimėti puikią dovaną - rankų darbo mezgėjos Onos Raižienės

Mergina pati niekam blogo nebuvo dariusi, tad jai, vargšelei, nė į galvą neatėjo, jog kiti gali nedorai elgtis. Ji manė, kad...

Kitas moteris tie rūstūs žodžiai įbaugintų ir atgrasytų. Kita iš puikybės arba apmaudo gal atšaltų nuo tokio pikčiurnos vyro. Bet ne tokia buvo grafo pati. Ji vis...

Jaunas Skarmalius eidavo į mišką, kai tik imdavo aušra brėkšti, ir miškas buvo jo maitintojas. Rinkdavo sausas šakas, o kai pavargdavo, žemuogių ir mėlynių pasirinkdavo prie sužiedėjusios duonos, o šaltinio vandeniu ...

Tik spėjo mergelė atsisėsti šakumoje, ogi žiūri – beateinanti prie šulinio sena moterėlė kibiru nešina. Tai kurpiaus pati atėjo vandens. Pasilenkė ji prie šulinio, nuleido kibirą, bet staiga

Brangusis, tik žiūrėk, kad tavęs niekas nepabučiuotų – nei žmogus, nei gyvulys. Jei palies tave kas lūpomis, aptems tau protas ir pamirši mane.

Puiki, originali, besiartinančiam šaltukui  sutikti tinkamiausia dovana - rankų darbo pirštinės (vilna, mezgėja - ONA RAIŽIENĖ ), dėl kurios tikrai verta šį tą nuveikti. Ką?

Nuo rudens pradžios (ir tai tęsis iki žiemos) Jūsų dėmesiui pateikiame pasakų žinutes.

Kviečiame dalintis savo mintimis (ir pačiomis žinutėmis!), komentuoti, naudotis kasdieniame ir šventadieniniame gyvenime. Aktyviausius apdovanosime, jais galite tapti ir Jūs! Ruduo dar nesibaigia, žvilgtelkit pro langą - vis dar žaliuojantys ir palengva auksėjantys beržai šypsosi Jums vaiskiai giedrame lietuviškame danguje. Ar gali būti gražiau?..

Išgirdo milžinas tuos žodžius ir baisiausiai įtūžo, - juk jaunėlę, tą savo numylėtinę, norėjo atiduoti galingam karaliui į gretimą karalystę.

Tris dienas taip joja. Vaikinas nusilpo. Pypkę po pypkės rūko, o alkio vis nenumaldo...