Mintijimai

Apie žmogaus dvasinį augimą, gaidį, drąsą, valią ir ištvermę. Kitaip tariant, - kad ir kiti metai būtų laimingi!
Apie žmogaus dvasinį augimą, gaidį, drąsą, valią ir ištvermę. Kitaip tariant, - kad ir kiti metai būtų laimingi!

Mieli „Pasakos augimui“ bičiuliai, jais galbūt tapsiantys, ir visi, palaikantys dvasinio augimo su pasakomis iniciatyvą žmonės,

Pradėjome skaičiuoti dar vienus, jau 2017 - uosius metus. Prieš keletą dienų „Pasakų augimui“ užsiėmimų dalyvė pasiūlė puikią iniciatyvą - pakalbėti apie šiems metams priskirtą - gaidžio - simbolį, neretai sutinkamą ir lietuvių pasakose bei tautosakoje. Gaidys, nuo seno aukotas virsmo laikotarpiais (per Kūčias ir Jonines) lietuvių pasaulėžiūroje užima išskirtinį - šviesos nešėjo, derliaus lėmėjo – vaidmenį.

J. Basanavičiaus mitologijos tyrinėjimuose** manoma, kad iš seno gaidžio kiaušinio išsirita kaukas arba aitvaras, kartais pasirodantis gaidžio pavidalu, gausą, sėkmę, turtus ir laimę dovanojantis. Aišku, ne be atitinkamų sąlygų išpildymo.

Galvodama apie gaidį, visada atsimenu Juodkrantėje esantį Raganų kalną, į kurį nuo gimnazistės laikų užlipu kone kasmet. Ten esančio „Pasakų tako“ pabaigoje stovi medinė giedančio gaidžio skulptūra, ir toks užrašas: GAIDYS UŽGIEDOJO, VISOS ŠMĖKLOS IŠBĖGIOJO. Juk pastebėjot, kaip ilgai ir nekantriai laukiam naujos dienos ryto, kai užpuola gyvenimiškos šmėklos, ramindamiesi sakom, kad rytas protingesnis už vakarą, o slapčiomis tikimės, kad su ryto aušra ateis ir nauja viltis… Galbūt dėl šios priežasties iš kaimo miestan aplinkybių prispausti persikraustę mūsų senoliai taip gailėdavosi negirdį priešaušrio gaidžio giesmės...

Todėl noriu padrąsinti visus atsikratyti savo vidinių baimių ir šmėklų, turėti valios pastangų Gaidžio metais paaukoti ir susilaikyti nuo dalykų, kurie trukdo mūsų gyvenimams ir palinkėti ištvermės, ieškant ramybės ir laimės kelio į save, savo artimą ir pasaulį, - margą, spalvingą ir kiekvienam savaip gražią gyvenimo giesmę giedantį. Pakilkit į kalną, ir pasakykit jam ačiū, kad leidosi mindomas, aprenkit šąlantį Kauką, pamiršę savo sąstingį, pamaitinkit išalkusį Aitvarą, negalvodami apie savo sotumą, ir pažiūrėkit, kas bus. O po visko – užsukite į Pasakosaugimui.lt, ir papasakokite. Būtinai susitiksim ir apie tai pakalbėsim.

*Augalų ir gyvūnų simboliai. V., 1999, P. 126

**Ten pat. P. 105